Žmogaus gyvenime šeima vaidina patį svarbiausią vaidmenį. Būtent ji formuoja mažylio pirmuosius įgūdžius, kaip gi gyventi šitame pasaulyje, ko gi jame siekti, kaip gi atrasti gyvenimo prasmę, kokį ryšį užmegzti su tėvais, draugais, aplinkiniais. Vaikų darželis, mokykla imasi savojo vaidmens jau vėliau, kada tas vaikutis jau turi tam tikras nuostatas. O kokioje aplinkoje – meilės ir ramybės ar kivirčų ir nerimo –  laukiama, jeigu laukiama, būsimo kūdikėlio? O dar tolyn į praeitį – ar tas kūdikėlis buvo kuriamas iš meilės? Ar priešingai? Visa tai turi tiesioginės įtakos būsimajam Žmogui, kuris neužilgo ir pats dalyvaus naujo Žmogaus kūrime!
     Šitas kūrybinis procesas visą laiką vyksta nenutrūkstamai. Ir vyks. Toks Visuotinio Tėvo evoliucinis planas – kad visi žmonės iš Meilės Tėvui ir vieni kitiems pasiektų aukštą dvasinį švytėjimą, kokį prieš du tūkstančius metų mums parodė savuoju gyvenimu mūsų visatos Sutvėrėjas, kurį tik labai trumpą laiką pažinome Jėzaus iš Nazareto vardu. Ir šis Tėvo planas bus įgyvendintas, nes ką Tėvas suplanuoja, tas visada būna įgyvendinta! Tik tam prireiks daug laiko.
     Ar šiandien tu gali, asmeniškai, prisidėti prie šeimos vaidmens skaistinimo ir tyrinimo? Taip. Bet tokį sprendimą turi priimti pats asmeniškai. Daug kas klaus, kaip aš galiu prie to prisidėti, kai jau seniai negyvenu su šeima – išsiskyriau, ir ne kartą, senas, našlys, kalinys, ar ligotas? Tai buvo. Tai praeitis. Šiandien tu gali, norėdamas, dvasiškai nušvisti. Ir savo dvasiniu spindesiu, kuriam nėra nei amžiaus, nei vietos apribojimo, gali prisidėti prie šeimų dvasinimo, o tuo pačiu ir jų stiprinimo! O tam, kad šis dvasinis spindesys nušvistų, kada skaitysi, apmąstyk kiekvieną mintį. Kas už jos slypi? Nors užtenka vieno sakinio jai išreikšti, bet kiek daug ji pasako. Pataria, kaip pačiam elgtis vienam su kitu šeimoje. Tad pirmyn...!

Svetainės rengėjai

 Civilizacija niekada negali panaikinti tos elgesio bedugnės, kuri yra tarp skirtingų lyčių. Iš amžiaus į amžių papročiai keičiasi, bet instinktai nesikeičia niekada. Įgimta motiniška meilė niekada neleis emancipuotai moteriai tapti rimtu konkurentu vyrui pramonėje. Amžinai kiekviena lytis bus aukščiausia savo pačios sferoje, sferose, kurias nulėmė biologinis diferencijavimas ir protinis nepanašumas. (0938-03)

Kiekviena lytis visada turės savo pačios atskirą sferą, nors kartas nuo karto viena sfera įsiterps į kitą. Tiktai visuomeniniu požiūriu vyrai ir moterys tikrai varžysis lygiomis sąlygomis. (0938-04)

Vyras ir moteris, praktiniu požiūriu, yra tos pačios rūšies du skirtingi porūšiai, kurie gyvena artimai ir intymiai bendraudami. Jų požiūriai ir kompleksas gyvenimiškų reakcijų yra iš principo skirtingi; jie yra visiškai nepajėgūs iki galo ir realiai suvokti vienas kito. Visiškas supratimas tarp lyčių yra nepasiekiamas.(0938-07)

Moterys atrodo, jog turi didesnę intuiciją negu vyrai, bet taip pat atrodo, kad jos yra kažkuria prasme mažiau logiškos. Tačiau, moteris visada buvo žmonijos moralinio standarto nešėja ir dvasinis vadovas. Ta ranka, kuri supa lopšį, vis dar bičiuliaujasi su likimu. (0938-08)