Tikrovę jūs įsivaizduojate tik tokią, kuri yra patiriama jūsų pačių penkiais jutimo pojūčiais: lytėjimu, regėjimu, uosle, klausa, ir skoniu. Prie šito dar, kai kurie iš jūsų, prijungiate ir vaizduotę, kada jos dėka galite persikelti į tas vietas, kurias buvote aplankę ar sapnus, kurie jus gali sugrąžinti ten, kur buvote ar net nukelti į ten, kur dar būsite. Tačiau šiuo pastaruoju atveju, tai taip pat yra susiję su buvusiu patyrimu, suvoktu ar pasąmonėje užfiksuotu. Ir tik tokiu būdu žvelgdami ir vertindami tikrovę jūs labai nuvertinate jos įvairovę. Ir jeigu tik jūs žinotumėte, kokia tikrovė yra įvairi, graži, ir gera, tai jūs visiškai kitaip žvelgtumėte net ir į betarpiškai jus supančią jos tiktai nedidelę dalį, kurią ir tegalite suvokti.

Tikrovę sudaro tokia gausybė iš Pirmojo Šaltinio ir Centro pasklindančių energetinių virpesių, kurie visi yra siunčiami su tokia milžiniška meile, kad jos spindėjimas jūsų žvilgsniui būtų akinantis ir jokiu būdų nepakeliamas, jeigu jus perkeltų į visos kūrinijos centrą, kurį pavadinsime Rojumi ir iš kurio veikia Pirmasis Šaltinis ir Centras. Kadangi jis yra Pirmasis Šaltinis ir Centras, tai visiškai natūralu, kad jis turi būti pats visos kūrinijos centre, kad visa esanti tikrovė galėtų vis labiau augti ir plėstis, susiformuodama iš tų pačių energetinių virpesių. Pirmasis Šaltinis ir Centras lygiai taip turi būti, visada, didesnis už tą tikrovę, nes visiškai logiška, kad tik didesnis gali sukurti mažesnį, o ne mažesnis – didesnį. Juk negali vaikas sukurti suaugusiojo, kad ir kiek mėgintų tą padaryti. Negali ir kūrinys sukurti kūrėjo. Tik priešingai, suaugęs gali sukurti vaiko charakterį, o kūrėjas gali sukurti kūrinį.

Taip pat šitas pats Kuriantysis Centras turi būti gyvas, jeigu jis gali sukurti jums suvokiamas gyvas kūrinijos dalis. Nes tik gyvas gali sukurti tai, kas taip pat yra gyvas. Tik ne atvirkščiai. Šitas pats Kūrėjas turi turėti ir atitinkamą savo buveinę, iš kurios ir galėtų veikti kurdamas. Dėl to, tokio Šaltinio ir Centro kūrimas turi būti iš tokio centro, kuris atitiktų šio Šaltinio Kuriamąsias Galias ir joms prilygtų. Lygiai taip šitas pats Šaltinis ir Centras, kurdamas tokią milžinišką kūriniją, kurios tik mažytę dalį gali aprėpti jūsų materialios akys, o protas negali jos net suvokti, pats turi būti ir suvokiantis savo kūriniją ir ją aprėpiantis, nes tik toks Šaltinis ir Centras būtų pajėgus sukurti tokio dydžio ir tokio nesuvokiamo ir protingo valdymo tikrovę. Tačiau toks Šaltinis ir Centras, jeigu turėtų jums mėginamą įsivaizduoti kūną ar formą, niekaip negalėtų, tokį kūną ar formą turėdamas, aprėpti tokios savo sukurtos kūrinijos, kad joje vyrautų tam tikra tvarka, kad žvaigždės mirgėtų jums naktį ir tarpusavyje nesusidurtų keliaudamos, ir tuo pačiu kūrinijos nesujauktų. Lygiai taip šitas pats Šaltinis ir Centras negali būti griaunantis ir neapkenčiantis, nes šitokiu būtų jis pradėtų naikinti pats save, nes nėra taip, kad net ir pats mažiausias kūrėjas-žmogus galėtų sukurti gražų savo lygiui prilygstantį kūrinėlį pykčio ir neapykantos būsenoje. Jis gali sukurti tai, kas kitiems žmonėms būtų gražu ir gera, tiktai jausdamas meilę. Dėl to įsimylėjėliai, net anksčiau ir nekūrę jokių eilėraščių, pradeda juos rašyti, nes meilės jausmas juos pakylėja savo poetinių minčių protrūkiui. Dėl to, tokia milžiniška kūrinija, kokios negali aprėpti net ir akys, negali neturėti tokio Centro ir Kūrėjo, kuris pats šitos savo kūrinijos nemylėtų ir jos nekurtų iš meilės. Kūrėjas turi paskleisti tokią savo meilės galingą virpėjimą, kad ji pasiektų visus kūrinijos, net ir pačius tolimiausius, pakraščius, kad ir jie galėtų pajausti Jo meilę ir nuostabią trauką. Dėl to visa kūrinija turi atsidurti milžiniškame Kūrėjo meilės virpesių vandenyne. Ji turi būti skęstanti Kūrėjo ir Centro meilės virpesiuose, kad galėtų viską plėsti nuo centro į bet kurią pusę.

Kadangi kūrinija yra tokia milžiniška ir tokia graži, tokia, kurios negali suvokti joks žmogaus protas, tai reiškia, kad ji taip pat turi turėti net ir Didesnį Protą, kuris sugebėtų ją sukurti ir valdyti. Nes tik protingas protas gali sukurti tokią kūriniją, kurioje taip pat būtų protingų tvarinių. O jeigu tvariniai, net patys, negali iki galo suvokti pačios kūrinijos, tai reiškia, kad tas Protas turi būti didesnis už visų tvarinių visą protą, kad galėtų tokius protingus tvarinius sukurti ir juos valdyti su tokia meilės jėga, kuri juos pačius palaikytų ir leistų pajausti tą pačią meilę.

Kadangi kūrinija turi skirtingų formų ir skirtingo lygio kūriniją, nes jūs net ir savo aplinkoje patiriate, jog yra skystų ir kietų pavidalų, šaltų ir karštų, judančių labai greitai ir labai lėtai, matomų ir nematomų, tai pats Kūrėjas ir Centras irgi turi turėti tokių pavidalų keitimo ir išmanymo kaip keisti tokius pavidalus galią ir sugebėjimus. Tai reiškia, kad Šaltinis ir Centras turi būti Visagalis, nes Jis yra pajėgus tokius transformavimus atlikti.

Aš jums pateikiu tokius Tikrovės Šaltinio ir Centro apibūdinimus, kad jūs nors kiek pradėtumėte susimąstyti, jog pati tikrovė yra labai sudėtingas mechanizmas, kurio veiklos paaiškinti iki galo negali niekas. Tą padaryti gali tik Tas, kuris ją ir sumanė, ir įgyvendino. Tik Jam yra žinomi visi planai ir tikslai. Dėl to toks Kūrėjas-Šaltinis ir Centras turi viską žinoti, ko nežino Jo sukurtos tikrovės atskiros dalys. Reiškia, kad Jis turi būti visažinis, kad galėtų suprasti ir žinoti, kaip tokią kūriniją kurti ir joje tvarkytis.

Ar gali pirmokas, tik pradėjęs lankyti mokyklą, turėti tiek žinių, kiek jų turi mokytojas, kuris tą vaikelį ir pradėjo mokyti pirmosios raidės pažinimo? Ar gali tvarinys, kuris prieš savo akis mato tokios neaprėpiamos kūrinijos platybę ir galybę, suvokti paties Kūrėjo ir Šaltinio ir Centro žinias ir mintis šitą pačią akimirką, kad galėtų suprasti Jo planus ir veikimo dėsnius, kurie pasireiškia matomu pavidalu jų akims, ir jausmams, gimstantiems jų širdyje?

Kadangi tvarinys nėra pajėgus suvokti visus Kūrėjo planus ir tikslus, nes Kūrėjo planai ir tikslai tvariniui yra perdaug didingi ir išmintingi, kaip ir pirmokui vaikeliui jo mokytojo visos žinios, tai tvarinys turi pasitenkinti tuo, ką jis pats patiria ir suvokia, kad ir kokia tai būtų menka suvokimo dalelė, ir nesistengti suvokti Kūrėjo planų ir tikslų savo protu.

Aš jums mėginu labai supaprastintai atskleisti Tikrovės Šaltinio ir Centro pobūdį, kad jūs galėtumėte savo sampratas apie jį išplėsti tiesiog pamėgindami susimąstyti mano pateiktos logikos grandine jūsų psichikai. Truputėlį išplėskite jūsų mąstymo sąstingį, kad jūsų protas pasimankštintų, o pats sąstingis, taip, kaip ir sunkiai jūsų besilankstančių sąnarių sąstingis, pradėtų nykti, juos lankstant ir treniruojant.

Jūsų protas gali nepalyginamai daug daugiau suvokti. Ir dabar esamą mąstymo sąstingį pakeisti lanksčiu mąstymu ir išplėstu Tikrovės suvokimu, jeigu tiktai tam paskirsite daugiau laiko ir dėmesio. Tada pamatysite, kokia yra nuostabi jūsų proto mankšta. Kaip vis daugiau ir labiau jūsų protas skverbiasi į gilesnį ir platesnį Tikrovės pažinimą. Lygiai taip, kaip ir pirmokui vaikeliui sunku suvokti jam mokytojos aiškinamas Tikrovės tiesas, kurios mokytojai yra tokios akivaizdžios ir suprantamos, taip ir jūsų dabartiniam lygiui sunku suvokti tokią tikrovės dalį, kurią mėginsiu perteikti dabar jums aš.

Todėl aš jūsų prašau, kad leistumėte savo protui laisvai mąstyti ir neieškoti jokių prieštaravimų tiems dalykams, apie kuriuos jums pasakosiu. Prieštaravimai yra ne kas kita, kaip savo siauresnio mąstymo susiaurinimas dar didesniu laipsniu. Tuo tarpu neutrali reakcija yra prieangis į tai, kad protas mėgintų plėsti savo sampratą ir net ją keisti, palyginus su anksčiau suformuota vieno ar kito reiškinio atžvilgiu.