Tą pamatęs aš negalėjau neparpulti ant kelių ir nepravirkti iš milžiniškos savo viduje patiriamos meilės tokiam nuostabiam Kūrėjui ir Šaltiniui. Aš verkiau iš laimės, verkiau iš meilės, verkiau iš to pojūčio, kad ir aš esu ne atskiras ir vienišas šitame milžiniškame Sąmonės virpesių vandenyne, bet taip su meile puoselėjamas ir globojamas visos nuostabios kūrinijos gyvas tvarinys, galintis taip pat prisidėti prie šitos pačios kūrinijos šviesinimo ir tos juodos dėmės ant akinančio baltumo marškinių išvalymo.

Tada aš pajutau, kad pati nuostabiausia mano misijos šitame pasaulyje, kaip ir mano visuose kituose pasauliuose dalis, būtų atskleisti šitą pačią mano dabar patirtą milžinišką meilę iš Centro.

Ir savo sielos broliams aš geriausiai šitą nuostabaus švytėjimo galią galėsiu perteikti mylinčio, kiekvieną ir visus, Tėvo simboliu. Būtent visų ir kiekvieno Tėvo simboliu. Ne tik išrinktosios tautos, ne tik žydų, ne tik turtingųjų, bet kiekvieno vargšo, kiekvieno pagonio, kiekvieno atsivėrusio šitai nuostabiai meilei vaiko Tėvo simboliu. Taip, kaip žydai gerbė šeimą ir tėvo vietą šeimoje, taip aš jiems išplėsiu savo mokymą apie dangiškąjį Tėvą.

Toks buvo mano didžiulis noras padėti šitiems nuskriaustiems ir pilniems baimės virpesių savo sielos broliams ir sesėms pajausti tai, ką pajaučiau aš. Pamatyti tai, ką pamačiau aš. Suvokti tai, ką suvokiau aš. Gyventi visu šituo turiniu, kuris taip keičia viską iš vidaus, kad net pats juodžiausias ir pikčiausias žmogus gali tapti pačiu skaisčiausiu ir nuostabiausiai spindinčiu.

Aš savo viduje pajutau tokia meilę, kuri lygiai taip viduje pavirto galingu ir tvirtai žinančiu įtikėjimu į tą vieną vienintelį Centrą. Ir man buvo aišku, kad susiliedamas su Jo virpesiais aš taip pat tampu toks, koks yra Jis. Ir ne tik tampu toks, koks yra Jis, bet taip pat ir galiu daryti tą patį, ką daro Jis. Jis savo virpesiais sukuria tokias nuostabias meilės virpesių bangas ir viską užlieja palaima, tai ir aš galėsiu lygiai taip šitą palaimą pasiųsti kitiems. Jis gali paveikti pačius netinkamiausius, mažiausiai prie Jo spindėjimo derančius virpesius, tokiais akinančiai spindinčiais virpesiais. Reiškia ir aš tą galėsiu padaryti. Ir dėl to bet kokia fizinė kančia ir negalia, kuri nedera prie tokio akinančio energetinio informacinio virpesių spindėjimo, gali būti pakeista taip, kad tie kančią sukeliantys virpesiai būtų pakeisti Centro skleidžiamais virpesiais, kad toji kančia išnyktų.

Man tapo visiškai aišku, kad viskas yra tokiame nuostabiai minkšto ir švelnaus pobūdžio judėjime, kad bet kokie skausmingi patyrimai yra vien tik dėl to, kad nesuvokia žmogus, jog reikia savuosius sąmonės energetinius žemus virpesius išgryninti iki aukštesnių. Tada pasitrauks visos ligos, visos kančios, visi nesutarimai. Atsiras nuostabi darna ir santarvė, kurią aš dabar pamačiau milžiniškoje kūrinijoje.

Aš taip pat mačiau ir savo vietą joje. Tą, kurią turėjau iki pasirodymo šitame pasaulyje žmogiškuoju pavidalu, ir tą, kurią turėsiu pakilęs pas Tėvą po sugrįžimo iš šito nuostabaus pasaulio, kuriame dabar matau tiek daug skausmo ir iškreiptų virpesių, kurie labai prasilenkia su tais virpesiais, kurie yra apgaubę kiekvieną iš mūsų šitame pasaulyje. Telieka apie tai patiems daugiau sužinoti ir patirti, kad galima būtų tuo tikrai patikėti.

Štai čia aš ir mačiau tolimesnį savo misijos kelią. Atvesti žmogų prie tokios sampratos, kad yra nuostabus visus ir kiekvieną mylintis Centras, Tėvas, ir jo meilė jau yra mus visus, ir kiekvieną apgaubusi, kaip rūkas apgaubia slėnį. Telieka mums tą meilę pajausti savo viduje, kada įsileisime ją į vidų patys įtikėdami, kad toji meilė yra visiems, ir kiekvienam. Ne išrinktiesiems, bet kiekvienam. Ir tik mes patys galime nuspręsti, kada apie tai sužinome, tikėti tuo ar ne, atrasti tą meilę ir patirti ją savo viduje, ar ne, dalintis ja su kitu, ir su visais, ir dar vienodai, ar ne.