Žmonės yra perdaug bailūs, kad sužinotų tikrąją tiesą apie juos supančią tikrovę. Net apie save, apie savo materialų kūną. Nes tas kūnas, kurį mato jų akys, yra visiškai ne toks, kokį matė mano akys, man būnant kalnuose, kada man parodė tą nuostabų ir pulsuojantį tikrovės vaizdą. Pulsuojantį įvairiomis spalvomis vaizdą. Visą laiką judantį ir spinduliuojantį. Ir mano, kaip ir kiekvieno kito žmogaus, kūno kiekviena ląstelė lygiai taip pat juda ir spinduliuoja nuostabiai tvarkingą ir gyvą informacinį bangavimą, kada mačiau, kaip kiekviena ląstelė, apgaubta membranos, yra sudaryta iš gyvų elektronų, judančių labai tvarkingai, atitinkamais virpesiais, aplink savo centrą ir aplink atomo centrą, protoną, ir šitas judėjimo-virpėjimo dažnumas nulemia ne tik tos ląstelės sudaromą organą ir jo paskirtį, bet ir to paties organo būklę, sveikas jis ar ne, kada mačiau tą vidinį kūno judėjimą, kaip jūsų mokslininkai mato per pačius galingiausius mikroskopus, kada tyrinėja tą pačią ląstelę. Tik jie negali matyti tų bangavimų ir judėjimo ląstelės viduje, kokį matė manoji sąmonė. Aš mačiau, kad nėra tokios vietos net nejudančio kalno milžiniškoje, žmogaus akims nejudančios, materijos sankaupoje, kuri pati būtų statiška, kuri nejudėtų. Judėjimas yra toks milžiniškas, įvairus ir spalvingas, kad, šitą matydamas, jutau už viso šito stovinčią neapsakomos meilės, grožio, ir gėrio protą ir ranką.

Jūsų matymas nėra toks gilus ir platus, nes jūsų sąmonė nėra tam pasirengusi, kad tokį vaizdą regėtų nuolat. Dėl to jūs matote tik plokščią kūrinijos, tikrovės, vaizdą. Jums stinga tokio vaizdo, kuris tą tikrovę perpjautų vidiniu ir nematerialiu pjūviu, kad jūs pajustumėte, kad tikrai atsidūrėte šitos pačios tikrovės viduje. Dabar jūsų matymas jums rodo tik išorinį tikrovės vaizdą. Ir net šitas pats išorinis tikrovės vaizdas tesudaro labai mažytę jos dalį.

Dar liūdniau jūsų padėtyje yra tai, kad nematydami vidinio kūrinijos vaizdo, jūs net nerodote noro tikėti didesne šviesa ir gilesne išmintimi, o visą laiką laikotės įsikabinę lengvesnių ir dogmatinių tikėjimų, kuriuose vyrauja ritualas be dvasinio gyvo virpėjimo. Dėl to, pirmiausia jūs turite išplėsti savo vidinį tikėjimą, o tada tas tikėjimas praplės jūsų matymą, didesnės kūrinijos dalies. Ir net galės pamatyti tokius gyvus ir įvairiapusius virpesius kūrinijos viduje, kūno viduje. Jeigu jūs pradėsite vis daugiau ir daugiau atsiverti Dieviškajai, Visuotinei, ir Absoliučiai Sąmonei, Kūrėjui, tada jūsų matymas tiek išsiplės, kad tai, ką mačiau aš, matysite ir jūs. Tą matys ne jūsų materialios akys. Tą matys jūsų išplėstas vidinis, sielos ir dvasios, matymas.

Jis nebus visą laiką. Tiesiog savo sielą vystydami, jūs plėsite jos matymo lauką, o Kūrėjas taip yra sutvarkęs nuostabią visos kūrinijos tvarką, kad kiekviena gyvybės forma gali pamatyti tuos energetinius virpėjimus, kurie yra tokie pat, kaip jos ir žemesnius. Todėl vis labiau ir labiau vystant savo dvasinį lygį, net ir dabar jūsų auganti siela plečia savo matymą ir klausą. Būtent dėl to jūs galite užmegzti gyvą bendravimą su Kūrėju, su Pirmuoju Šaltiniu ir Centru, kurį aš pavadinau kiekvieno ir visų Tėvu, ir girdėti jums siunčiamus Jo sąmonės energetinius-informacinius virpėjimus, kuriuos jūs galite pavadinti Dievo mokymu, Dievo balsu. Kada jūs savo sielą išvystote iki tokio dvasinio aukšto dažnio sąmonės energetinių virpesių, kurie susilygina su jums siunčiamo Kūrėjo Sąmonės energetinio-informacinio dvasinio virpėjimo dažniu, tada ir išgirsta jūsų sielos ausis šituos mokymus, pajunta šituos virpesius.

Kadangi viskas yra judėjime, nėra nieko, kas būtų sustingę ir negyva, tai ir siela, jeigu pasirenka judėjimą į dar didesnio dažnio sąmonės virpesius, tai ji gali gauti dar subtilesnius mokymus, dar gilesnius Kūrėjo sąmonės energetinius-informacinius virpesius. Toks yra visos kūrinijos ryšys – per atsigręžimą į visos Kūrinijos Kūrėjo siunčiamus virpesius. Ir į juos reaguoja visą kūrinija. Nėra nė vieno dvasinio virptelėjimo, kuris į tai nereaguotų. Tik vienas virpėjimas yra gilesnis, kitas yra tik pačiame paviršiuje, dar kitas tik pakeliui net ir į šitą paviršinį reagavimą. Net ir jūsų vadinamos negyvosios gamtos sąmonės energetiniai informaciniai virpesiai reaguoja į Kūrėjo sąmonės energetinius informacinius virpesius taip, kaip jie ir turi reaguoti, kad išliktų atitinkamame savo dažnyje šitaip sudarydami atitinkamus fizinės materijos elementus, kurie savo išraiška jums atrodo, jog sudaro kalnus, vandenį, ar dykumą. Bet ir tai yra judėjime ir keitimesi. Juda kalnas tiek savo viduje, tiek išorėje. Ir tas judėjimas yra apspręstas Kūrėjo sąmonės virpesių, pasiekiančių bet kokį kūrinijos kampelį.

Jeigu dabar aš jums pasakysiu, kad ateis laikas, kada visi jūsų pasaulio žmonės pasieks mano dvasinio išsivystymo lygį, kada aš buvau tuo žmogiškuoju pavidalu, kuriam jūs ir suteikėte Jėzaus iš Nazareto vardą, tai labai retas iš jūsų šituo mano teiginiu patikėsite. Jums atrodo, kad aš esu nepasiekiamas idealas. Jūs net ir pagalvoti sau neleidžiate, kad mano lygio siekti ne tik verta, bet ir reikia. Tik šitoks lygis jums atvers kelią į ramybę ir sveikatą, nes jūs visi jausite Kūrėjo sąmonę savosios sąmonės energetinių dvasinių virpesių susiliejime su Jo virpesiais. Tada jūs patirsite, ką reiškia Kūrėjo siunčiama, jums visiems, meilė ir gėris, kad nebenorėsite iš šitokios palaimos vandenyno išbristi. Jūs norėsite jame maudytis ir skęsti visą laiką. Ir tada pradėsite pajausti, kad pasiekėte tą nepasiekiamą idealą, kurį ir vadinote Kristumi.