Kuo klaidesnis kelias, tuo didesnes kančias patirs jūsų siela. Todėl aš ir kreipiuosi į jus dabar, kad jūsų sielai parodyčiau patį tiesiausią ir tvirčiausią kelią, kurio tikrumą pajaus jūsų siela per savo tikrą ir gyvą ryšį su pačiu Tėvu. Ir pajutusi savo viduje ramybę ir palaimą, jūsų siela pažins Tėvą, ji netikėtai atras savo viduje, kad ji užgimė ne kaip apleista našlaitė, bet kaip mylima ir realiai patirianti Tėvo meilę siela..

Būtent dėl šito gyvojo patyrimo siela ir stengiasi atsiduoti šitam Tėvo vedimui iš vidaus ir ryšiui su pačiu Tėvu, nes ji junta palaimos jausmą, kuris yra toks tikras ir realus, kad jo nebegali pakeisti jokie kiti išoriniai ir jai nebereikalingi ritualai ir jokios kitos dogmos. Ji tvirtai žino, kad Tėvą pažįsta. Pažįsta Jį dėl to, kad pati savo skaistumu ėmė darytis panaši į Tėvo skaistumą, savo darbais ėmė panašėti į Tėvo meilės darbus, dėl to Tėvo meilės virpesiai ir tapo pasiekiami atsivėrusiai sielai.

Todėl ir dabar aš jus noriu pakviesti, pakviesti visus, ir kiekvieną, kur jūs bebūtumėte, ką bedarytumėte, apmąstyti mano jums pateiktas ir jūsų perskaitytas mintis, kurios yra suvokiamos jums visiems. Tačiau jūs negalite patikėti, kad jos yra iš to paties Kristaus, kuris gyveno prieš du tūkstančius metų. Aš jums negaliu įrodyti jokiu kitu argumentu, kaip savo teigimu, kad aš esu tas Kristus, ir tą, ką sakau jums, tas yra Tiesa. Ir toji Tiesa yra gyva. Dėl to prieinama kiekvienam, jai atsiveriančiam visa savo širdimi.

O po šitokio atsivėrimo, ateina ir pats patyrimas visų mano pasakytų žodžių apie Tėvą – Pirmąjį Šaltinį ir Centrą – Sąmonės ir Proto, Meilės ir Tarnavimo, Gėrio ir Grožio, visos kūrinijos Šaltinį ir Centrą.

Ir dabar aš jums sakau, ko dar nesakiau nei tuomet, kada vaikščiojau tarp jūsų žmogiškuoju pavidalu, nei šiuo metu. Aš jums sakiau, jog aš esu tas kelias, jog aš esu ta gyvenimo duona, jog aš esu tas gyvenimo vanduo.

Dabar aš jums sakau, TĖVAS YRA TAS GYVENIMO KELIAS, TĖVAS YRA TA GYVENIMO DUONA, TĖVAS YRA TAS GYVENIMO VANDUO.

Nuo šiol ir visada, per visą ateities amžinybę bus šitoji mano evangelija, net ir taip, kaip ją išplėtė mano dabartinių laikų apaštalas, Dievo Tėvystė ir žmonių brolystė, ir net visos kūrinijos brolystė. O Tėvas yra tas kelias, toji duona, ir tas vanduo, suteikiantis amžinybę kiekvienam pas Jį žengiančiam per gyvąjį įtikėjimą.

Tik šitas kelias yra vienas vienintelis, kuriuo jūs galite žengti ir drąsiai, ir ryžtingai, turėdami mano ir Tėvo garantijas, kad Tėvą pasieksite. Visi kiti keliai, nors ir gali atvesti į šitą gyvąjį kelią, garantijų nesuteikia. Jūs patys turite pasirinkti, ko jūs norite.

Aš jums šito kelio neprimetu. Aš jums paaiškinu ir padedu pasirinkti išmintingą sprendimą, kviesdamas nebijoti žengti šituo gyvuoju Tėvo keliu. Aš žinau, ką sakau, nes šituo keliu žengiau ir žengiu visą laiką, dar nuo tų laikų, kada nebuvo ne tik jūsų pasaulio, bet ir mūsų visatos. O aš turiu milijardus metų patyrimą, jūsų laiku skaičiuojant, tą gyvąjį patyrimą, kuris man leidžia jums su meile tarti – nebijokit, ženkit šituo Tėvo keliu. Ir visada žinokit, kad Tėvas ir aš nuolat esame su jumis. Tėvas yra net jūsų viduje. Kiekvieno iš jūsų. O aš esu šalia jūsų ir einu visur net pirma jūsų. Tačiau, vos tik mane pakviesite, aš per savo Tiesos Dvasią įeisiu, kad jus nuraminčiau ir sustiprinčiau, kad pakviesčiau jus žengti be baimės tolyn šituo pačiu gyvuoju Tėvo keliu.

Dėl to mano žodžių tikrumą liudys ir jūsų vidinė ramybė, kada tik jūs iš ritualinio ir dogmatinio bažnytinio tikėjimo pereisite į gyvąjį įtikėjimą. Tada jūsų siela patirs palaimą ir pati nustebs šitos palaimos realumu ir egzistavimu savo pačios viduje. Tai ir bus mano žodžių patvirtinimas, o jūsų sielai naujas pajautimas ir milžiniškas atradimas to, koks yra nesulyginamas skirtumas tarp negyvo, ritualinio, ir dogmatinio bažnytinio tikėjimo ir gyvojo sielos atsiskleidimo ir jos įtikėjimo.

Kadangi visa kūrinija yra Tėvo, o Tėvas yra meilės Šaltinis, tai visi Jo tvariniai visoje kūrinijoje, atradę Tėvą savyje, ir patiria šituos pačius Tėvo meilės virpesius. Tik tada jie gali patvirtinti, kad Tėvas iš tikrųjų yra meilė, kad kūrinija yra ne tik draugiška, bet ir mylinti, tik tada jie pajunta tą gyvojo Tėvo kelio realumą ir džiaugsmą juo einant. Ir tada siela ar dvasia pradeda dar giliau skverbtis į tą patį gyvąjį Tėvo kelią, kuris iš esmės yra ne kas kita, kaip pats Tėvas. Tvarinys ima giliau ir giliau skverbtis į patį Tėvą, vis geriau Jį suvokdamas ir patirdamas per savo tarnavimą kitiems tvariniams, taip pat Dievo vaikams. Tik tada nustoja egzistuoti skirtumai taip įvairiausius postus užimančių mirtingųjų, nes juos visus apjungia toji pati dvasinė meilė ir dvasinė giminystė. Tik tada politikas pradeda tarnauti visai visuomenei, o ne partijai, nes partijos, kaip save išskirianti žmonių grupė, kuri siekia savų interesų įgyvendinimo per valdžios pasiekimą, išnyksta. Tada, tik tada, žmonės ima ne tik suvokti, bet ir patirti, kad jie priklauso vienai šeimai – visos žmonijos šeimai. O ši yra neatskiriama dar didesnės šeimos – visos kūrinijos šeimos – dalis.