Mokslas tik tada turi vertės, kada mokslininkas atsiremia į Tėvą, kaip visų energijos pasireiškimo reiškinių Šaltinį ir Priežastį. Kada mokslininkas nagrinėja bet kokius energetinių virpesių pasireiškimus, kuriuos jis gali pavadinti biologija, botanika, chemija, fizika, astronomija, ir panašiai, bet visiškai ignoruoja jų būtent tokio konkretaus energetinio pasireiškimo kaip gyvūnai, žmonės, augalai, atomai, dangaus kūnai pačią Priežastį ir patį Šaltinį – Tėvą – tada toks mokslas niekada negalės žmogaus atvesti į tikrojo mokslo šviesą, kad žmogus suvoktų ir Priežastį-Šaltinį ir Pasekmę ir visa tai susietą į sistemą.