Konkurencinė kova bet kurioje srityje – politikos, ekonomikos, mokslo, meno, sporto yra ne kas kita, kaip žemų vibracijų įsiviešpatavimo pasekmė, kada bet kokia grupuotė ar atskiras individas nori bet kokiomis priemonėmis patenkinti tik savo ego, besivadovaujantį žemiausiais energetiniais virpesiais, būdingais gyvuliams ir žvėrims. Ir tokios nuostatos yra praeities atgyvena. Atėjo laikas jums išgirsti, jog yra geresnis ir aukštesnis kelias visose jūsų veiklos srityse – Tėvo meilės virpesiais grindžiamas broliško bendradarbiavimo kelias, kuris veda į brolystę visose srityse.

Tą jums, absoliučiai daugumai, dar sunku suvokti, kaip gi dabar galėtumėte atsisakyti konkurencinės kovos tarp partijų, tarp verslo kompanijų, tarp mokslo grupių, tarp sporto komandų ar atskirų sportininkų, tarp atskirų darbuotojų, studentų, mokinių, šeimos narių, nes jūsų, iškreiptu, tikrovės supratimu, tai sudaro jūsų pagrindinį variklį vystytis ir užtikrinti geresnį gyvenimą civilizuotai visuomenei bet kokioje valstybėje, ir net visame pasaulyje.

Toks požiūris yra labai atsilikęs ir neturi nieko bendro su išsivysčiusio ir dvasingo žmogaus, kuris realiai pajuto, jog yra Dievo sūnus, požiūriu. Toks požiūris yra dar barbaro mentaliteto neišsivystęs požiūris, kuris nukreiptas tik į savanaudiškų interesų tenkinimą visumos sąskaita.

Toks požiūris yra nukreiptas prieš Tėvo valios vykdymą. O Tėvas kiekvienam iš jūsų yra nurodęs: “Būkite tobuli, net ir tokie tobuli, koks tobulas esu Aš.” Ir šito nurodymo niekas per visą kūriniją negali nei paneigti, nei papildyti, nei pranokti. Tai pats nuostabiausias nurodymas, kuris pranoksta net ir mano evangeliją – Dievo Tėvystę, žmonių brolystę, ir net kaip ją mano apaštalas išplėtė iki visos kūrinijos brolystės – nes tik toks tobulas savojoje sferoje, mirtingojo ribinio tvarinio sferoje tobulas tvarinys įgauna tokių pačių tobulumo aspektų, kuriuos ir paskleidžia visai kūrinijai Tėvas. O Tėvas nieko daugiau be meilės virpesių ir  neskleidžia. Ir jūs dėl to turite skleisti meilės, ir tik meilės, virpesius vieni kitiems, ir visur – politikoje, ekonomikoje, šeimoje, sporte, moksle, visur, kur tik jūsų mintis gali sklisti. Ir jeigu jūs pradedate bendrauti su gyvuoju Tėvu, esančiu jūsų, kiekvieno, viduje, tuomet jūs nebegalite siekti pergalės tik sau. Jūs pradedate suvokti tokio kelio kenksmingumą visai žmonijai, ir net kūrinijai.

Kada jūs siekiate naudos tik sau, pinigų ar valdžios, populiarumo ar sumanumo dėka savo veiklos srityse, tuomet jūs naikinate savojo aš, savosios sielos meilės virpesius, gaunamus iš Tėvo, savanaudiškais ir žemo dažnio virpesiais iš savo gyvulinio ego, gyvulinio genetinio paveldėjimo savojo aš, paniekindami ir sumenkindami kitų siekimą ir pastangas, kurias taip pat demonstruoja jūsų konkurento gyvulinis ir žemų dažnių valdomas aš. Dėl to po didelių pergalių vieni nenustygsta džiaugsmu ir geria putojantį gėrimą, kiti nesulaiko ašarų ir negali atsitokėti, kad viskas jų aplinkoje staiga per akimirką pasikeitė – vietoje planuoto tikslo įgyvendinimo ir jo pasiekimo džiugesio akimirkų atėjo liūdesio ir tuštumos, juodo nusiminimo akimirkos ne tik patiems dalyviams, bet ir jų artimiesiems bei gerbėjams.

Šito būti negali tarp Tėvo šeimos vaikų, iš kurių sklinda meilė, kurią jie patys realiai jaučia, dėl to ir gali ją skleisti kitiems. Ir nė vienas mylintis sielos brolis ar sesė niekada, jokiomis aplinkybėmis, nesutiks, kad kitą savo sielos brolį nuskriaustų ir pažemintų, kad brolis ar sesuo iš nusiminimo net pravirktų. Tai prieštarauja Tėvo valiai. Ir visi tie, kurie organizuoja tokius gyvenimo spektaklius, tokius renginius, kurie šitokiu būdu valdo valstybę, visi tie nesuvokia Tėvo išminties, kuri visiems, ir kiekvienam, sako kasdien, kas akimirką: “Mylėkite vienas kitą, užjauskite vienas kitą, padėkite vienas kitam, tarnaukite vienas kitam, susivienykite per Mane dvasioje, jauskite palaimą šitokiame ryšyje su Manimi, mėgaukitės Mano žaidimo, kuris vadinamas amžinu gyvenimu, sielos gaiva, patiriama jai darant gėrį visiems.” O kad tai būtų pasiekta, kad tokia vidinė gyvenimo nuostata įsivyrautų, būtinas gyvas ryšys su Tėvu savo paties viduje. Ir tada visa konkurencinė kova, visose jūsų veiklos srityse, pavirs brolišku bendradarbiavimu, kuris toli pranoksta bet kokią konkurenciją, nes jis turi vieną vienintelį motyvą – su meile dalintus tuo, kas jau pasiekta, kad būtų galima pasiekti dar daugiau visumos labui. Bet kokios sportinės varžybos, bet kokie renginiai, kuriuose viskas būtų vertinama pinigais ir kitais materialiais prizais, bet kokios loterijos, viskas nebeteks prasmės. Varžybos vyks tam, kad žmogus galėtų pademonstruoti savo kūno, sveiko kūno, sugebėjimą, ne dėl to, kad už tai gautų didelius pinigus, o valstybės didžiuotųsi tokiu savo sūnumi, bet kad vyktų bendradarbiavimas tarp tautų, tarp rasių, tarp valstybių iš meilės, ne dėl prizų ar vietų. Jūs net pirminį Kuberteno šūkį “Svarbu ne nugalėti, bet dalyvauti,” kuris buvo taikomas per pirmąsias olimpines sporto žaidynes išvertėte į priešingą pusę, ir jau vadovaujatės savuoju šūkių: “Dalyvauti tam, kad pasiektum pergalę.” Jūs net skaičiuoti pradėjote, kiek kokia valstybė laimi aukso medalių.